IceBlog

Chebra, man regis, ką tik persikrausčiau su visom savo blevyzgom pas labai labai padorią very hip kompaniją, brand new kompleksą, bohemišką stilių -  http://unknownbug.net/IceBlue. Dar reikia tik eiti su aplinka susipažinti, bet some sort of exclusive man visada patiko. Bo with all due respect, ana kompanija turi kur kas mažiau kasdieną updeitinamų įrašų apie a)viagros privalumus, b) kas ką įsimylėjo pirmoj klasėj, c) apie pirmuosius vaiko apsikakojimus ir susiūtas tarpuvietes, d) generally mažiau įvairių paverkšlenimų. Įrašus perkelsiu gal bišk vėliau, miela auditorija, sekite paskui šventąjį sandalą (ar moliūgą). Aš vis dar su jumis ar kažką ten:)
Ir be to, čia man nežinia kodėl nedavė superblogo, o tai jau įžeista damos tuštybė.

Mano nykiai juodai materialistiškai sieliūkštei yra prasidėjęs vėl klaikus nerimas. Be viso kito, dar ir dėl atestacijų ir chaltūrų. Iš esmės, galiu oriai pranešti tik tiek, kad kai jau viskas tikrai būna labai superturbogerai, tai būtinai prasideda nerimas dėl šaibų. Aišku, vis tiek taip žymiai geriau, negu kad viskas superturboblogai ir dar nerimas dėl šaibų.

Glorious sezono atidarymas. Viskas išsamiai aprašyta mano Kauno Ponios (su sąlyga, kad šitam redaktoriuje darosi visokios nesąmonės bliatsviškos su linkų įterpimu, tai raskite viską čia www.blogas.lt/velijura). Nota bene: reikia labiau patiesaliukų ir pagalvėlių, nes palapinėse kieta, o aš betono vaikas, taip pat pasiimti daugiau knygų ir žurnalų, kompaniją visada imti tą pačia, nes šlovinga. Labai tūsovai buvo sėdėti ant akmens vidury upės ir bendrauti su praplaukiančiais baidarininkais, kurie valkatos mūsų nuplautas upės sultis nusavino. Labai geros buvo sultys, kaip tik jų ir pritrūko subaigti paskutiniems noltrims degtinės. O iš atsivežtų daiktų kiekio tikrai atrodė, kad statysime ne stovyklavietę, o kaip minimum gyvenamųjų namų kvartaliuką. Medaliai visiems dalyvavusiems ir vairavusiems per mažą mažumėlę extreme skardžiuką. Iš nuostolių reikia pažymėti nutrūkusią omegos spidometro rodyklę ir pirmas penkias minutes panikos “įdomu, kas dar nutrūko”. Dabar man labai įdomu yra, kasperblia yra daigintos sojos pupelės ir kur tokį daiktą gaut.

Jej bogu, nesiplausiu rankos savaitę. Being didžiausia Algelio Ramanausko fanė ir praktiškai vaikščiojanti su plakatu “aš noriu nuo tavęs vaiko”, vakar vakaro hailaitas buvo pasispausti rankytėmis. Prigėrėm su arch kolegom naujam “Artis” dizaino centre, pastato eksterjeras atrodo kaip statybininko klaida, vidaus apdaila visai tusova, asortimentas standartinis - pseudoprabangūs baldai su jau įkyrėjusiais krištoliniais šviestuvais ir pseudomoderni klasika. Dar, kaip ir priklauso, pasveikinau partinį Andrių su nauju žavingu postu, ir tikėkimės, kad mūsų idėjinio lyderio nesuvalgys aplinkinė korupcija. Pratęsėm pas brangius arch kolegas terasoje su vynuliais, sūriais ir kitais gerais daiktais, nors visiems dega konkursinės medžiagos pristatymas. Alia kai toks oras, kas čia gali ištisai dirbti - ir šiandien ši filosofija labai pratęsinėjama, nes mėginsime patekti į gamtą, kur reik tikėtis, erkės supras, kad niekas jų čia nenori. Ar čia gal man lengvas kažin pachmielas? “Ar tau bloga?” (as a matter of fact, tai yra kultinis klausimas, kartojamas iš ryto jau daug laiko:)).

I like you all.

Kudos Velijūrai už pasiimtas į sodo mėsos kepimą tikras normalias stiklines taures, kai galėjom gulėti ant adijaliukų ir rūkyti, ir karts nuo karto išversti tą taurę ant žolės (kažkodėl nepritaikytos stovėti ant žemės). Vieno žavingo kavalieriaus, kuris vos vos buvo įtikintas nesimauti kojinių prie sandalų (gūdus devintasis dešimtmetis ir baltos kojinės prie Adidas “tapkių”, m'kay?:), paskaičiavimais išlaistėm kokius gerus trisšimtus gramelių. Labai išsamiai aptarėm mašinas su miela besilaukiančia dama ir kokius aštuoniolika kartų pasižavėjau mus atvežusia transporto priemone. Dar kartą pasitvirtino faktas, kad aš paniškai alergiška visokiai gamtai, ypač uodams. Toliau namuose po bemvuko repuko dar įkalėm pusbutelį Vynotekos asortimento ir nuodugniai aptarėm rezonanso ir bangos ilgio klausimus (”aš ne specialistas, bet paaiškint galiu..”:). Vis tiek nepriėjome jokios konstruktyvios išvados apie tai, kodėl daiktai byra ir kas su kuo surezonuoja. Alia blin kokia Ramunėlės tačka…..Ir ką tik užsikabliavau ant minties dėl SAAB 95.

Šeštadienis pradėtas Napoli su kamščio mokesčiais (šiaip tai labai geras, protingas ir ekonomiškas daiktas wine savvy, bet ne taip labai mirtinai turtingiems piliečiams, vedėjoms, gaistrininkams, gaistrininkų vaikams, moksliniams darbuotojams ir kitiems visuomenės atstovams). Paskiau sutvirtinom meilę ir draugystę su Velijūra, bo ten labai trumpam buvo iškilę visokių neesminių nesusipratimų, ir tai buvo gerai. Sekmadienį pabėgiojau, kol likusi kompanijos dalis imitavo važinėjimą su dviračiais ir šiaip nerodė didesnio noro bendrauti. O “Casablanca” tai točnai yra žiauriai geras filmas.

Dabar galvoju svarbų daiktą apie vieną tokį pokalbį  apie investicijas. Gal reikia nustoti galvoti ir krapštytis padirbti, o tai. Jooo, o ryt važiuosim mėsų kepti ant gamtos su tuo vynuliu, kur vakar užrodė vienas lengvai trenktas pilietis.

Jei po šito straipsnio ir vynulio butelio aprašymo jums nepasidarė silpna, aš daugiau niekada su jumis nebekalbėsiu. Dabar problema yra viso labo round trip to Paris, San Ouen ir dar plius 500 E.

Visada taip - “grįšiu, pabaigsiu žiūrėt “La Strada” ir eisiu miegot”. Gaunasi kaip visada - šį kartą pasipainiojo kaimynai su terasa po mano langais ir vynuliu, kur stabtelėjau “vienai taurei, tik pasidėsiu tašiką”. Tada atsinešėme dar porą. Aptarėme multikus, Kauno merą ir labai trumpai architektūrą ir kas yra kas. Po visko rimtai considerinau opciją neiti į baseiną ir sukelti skandalą. Neišdegė nei vienas, nei antras. Iš ryto efektyviai išsiblaiviau chlore. Uf. Kadangi šefų šiandien nėr ofise, eikime padirbti, niekas bent netrukdys.